Smegenų mankšta: ar matematikos sprendimas tikrai apsaugo nuo senatvės?

Ar kada nors pastebėjote tą keistą jausmą, kai įėję į kambarį staiga pamirštate, ko atėjote? Arba kai seno pažįstamo vardas sukasi „ant liežuvio galo“, bet niekaip neiškyla atmintyje?

Daugeliui iš mūsų tai kelia nerimą. Mes gyvename visuomenėje, kuri tiesiog apsėsta jaunystės kulto, tačiau paradoksalu – mes gyvename ilgiau nei bet kada anksčiau. Ir būtent čia slypi didžioji šių laikų baimė: ne fizinis kūno senėjimas, o proto aštrumo praradimas. Niekas nenori tapti našta savo vaikams ar prarasti savarankiškumo.

Tačiau gera žinia ta, kad senėjimas nėra nuosprendis. Smegenys nėra statiškas organas, kuris po 25-erių metų tik nyksta, kaip ilgą laiką manė mokslininkai. Jos labiau primena raumenį: jei jį treniruojate, jis stiprėja, jei apleidžiate – atrofuojasi. Ir, pasirodo, viena geriausių „treniruoklių salių“ jūsų neuronams yra ne kas kita, o matematika. Taip, ta pati, kurios galbūt nemėgote mokykloje.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl paprastas skaičiavimas gali būti raktas į ilgaamžį protą, ir kaip tai veikia biologiniame lygmenyje.

Neuroplastiškumas: jūsų smegenų gebėjimas atsinaujinti

Kad suprastumėme, kodėl protinė veikla veikia, turime susipažinti su terminu, kuris pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė revoliuciją neuromoksle – neuroplastiškumu.

Seniau manyta, kad gimstame su tam tikru neuronų skaičiumi, ir vėliau jie tik miršta. Dabar žinome, kad tai netiesa. Net ir sulaukus 70, 80 ar 90 metų, mūsų smegenys geba kurti naujas jungtis tarp ląstelių – sinapses. Kiekvieną kartą, kai išmokstate ką nors naujo, sprendžiate kryžiažodį ar bandote mintinai sudauginti du skaičius, jūs tiesiogine to žodžio prasme keičiate savo smegenų fizinę struktūrą.

Įsivaizduokite mišką. Jei tuo pačiu takeliu vaikščiosite kasdien, jis taps platus, patogus ir lengvai praeinamas. Jei nustosite juo vaikščioti, jis apaugs žole ir krūmais. Taip veikia ir mūsų atmintis bei mąstymas. Matematika ir loginės užduotys verčia mus „praminti“ naujus takus arba platinti senuosius, užtikrinant, kad informacija smegenyse keliautų greitkelių greičiu, o ne klaidžiotų šunkeliais.

Kodėl matematika, o ne tiesiog knygų skaitymas?

Dažnai kyla klausimas: „Aš daug skaitau, žiūriu dokumentinius filmus. Ar to neužtenka?“

Nors skaitymas yra puiki veikla, plečianti akiratį ir žodyną, neurologiniu požiūriu tai dažnai yra gana pasyvus procesas. Mes priimame informaciją, ją apdorojame, bet retai kada turime ja aktyviai manipuliuoti.

Matematiniai veiksmai – daugyba, atimtis, procentų skaičiavimas – įjungia visai kitas pavaras. Tai vadinama darbine atmintimi (angl. working memory). Kai bandote mintinai suskaičiuoti, kiek kainuos trys prekės su 20 proc. nuolaida, jūsų smegenys turi atlikti kelis veiksmus vienu metu:

Išlaikyti skaičius trumpalaikėje atmintyje.
Atlikti operaciją (daugybą ar dalybą).
Gautą tarpinį rezultatą vėl įsiminti ir naudoti kitam veiksmui.

Šis procesas yra tikra „sunkiatletė“ treniruotė prefrontalinei smegenų žievei – sričiai, atsakingai už dėmesio koncentraciją, planavimą ir sprendimų priėmimą. Būtent šios funkcijos senstant paprastai silpsta pirmosios.

Vienuolių tyrimas ir kognityvinis rezervas

Vienas įtikinamiausių įrodymų ateina iš garsiojo „Vienuolių tyrimo“ (The Nun Study). Mokslininkai ilgus metus stebėjo grupę vienuolių, kurios pasižymėjo ilgaamžiškumu ir aštrus protu. Jos nuolat užsiėmė protine veikla: mokėsi, sprendė galvosūkius, diskutavo.

Po jų mirties atlikus smegenų tyrimus, mokslininkai liko be žado. Kai kurių vienuolių smegenyse buvo rasti akivaizdūs Alzheimerio ligos požymiai (beta-amiloido plokštelės), tačiau joms gyvoms esant, jos nerodė jokių demencijos simptomų!

Kaip tai įmanoma? Atsakymas – kognityvinis rezervas. Nuolatinė protinė veikla sukūrė tokį tankų ir stiprų neuronų tinklą, kad smegenys sugebėjo „aplenkti“ pažeistas vietas. Tai lyg turėti atsarginį elektros generatorių: kai pagrindinis tinklas sugenda, šviesa namuose vis tiek dega. Matematika yra vienas efektyviausių būdų tą generatorių pakrauti.

Praktinė nauda: savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi

Kalbant apie senatvę, dažnai pamirštamas psichologinis aspektas. Gebėjimas greitai skaičiuoti nėra reikalingas tik tam, kad pasirodytume prieš anūkus. Tai – savarankiškumo pagrindas.

Vyresnio amžiaus žmonės neretai tampa sukčių aukomis arba tiesiog jaučia nerimą parduotuvėse, bankuose, mokėdami mokesčius. Kai žmogus jaučia, kad nebegali kontroliuoti savo finansų ar greitai pasitikrinti grąžos, tai sukelia didžiulį stresą. O stresas (kortizolis) yra nuodas smegenims.

Reguliari „skaičių mankšta“ grąžina pasitikėjimą. Tai suteikia saugumo jausmą: „Aš vis dar aštrus, aš galiu pats susitvarkyti“. Be to, kiekviena išspręsta užduotis smegenyse išskiria dopaminą – laimės hormoną. Tai natūralus antidepresantas, kuris motyvuoja mus veikti toliau.

Jei ieškote būdo, kaip paprastai ir be streso pradėti tokią mankštą, internete yra puikių, specializuotų įrankių. Pavyzdžiui, puslapis https://daugyba.lt siūlo paprastus, bet efektyvius daugybos pratimus, kurie puikiai tinka tiek vaikams, tiek senjorams, norintiems „prabudinti“ savo neuronus. Tai lyg rytinė kava jūsų pilkosioms ląstelėms.

Kaip taisyklingai mankštintis?

Neurologai sutaria – kad protinė veikla duotų maksimalią naudą, ji turi atitikti tris kriterijus:

1. Naujumas ir iššūkis

Jei kiekvieną dieną sprendžiate to paties lygio kryžiažodį, ilgainiui tai tampa automatizmu. Smegenys yra taupios – jos išmoksta atlikti užduotį naudodamos kuo mažiau energijos. Kad augtų naujos jungtys, turi būti šiek tiek sunku. Kai daugybos lentelė tampa per lengva, pabandykite dauginti dviženklius skaičius. Arba spręsti uždavinius laikui.

2. Įvairovė

Nereikėtų apsiriboti tik skaičiais. Idealu, jei derinate skirtingas veiklas.

Logika: Sudoku, šachmatai.
Skaičiavimas: Mintinis sąskaitų sumavimas, procentų skaičiavimas.
Erdvinis mąstymas: Dėlionių (puzzles) rinkimas.
Kalba: Naujų žodžių mokymasis.

3. Reguliarumas

Viena intensyvi diena per mėnesį neduos jokių rezultatų. Tai tas pats, kas valytis dantis kartą per savaitę, bet labai ilgai. Geriau skirkite 15–20 minučių kasdien. Tai gali tapti puikiu ritualu prie rytinės arbatos ar popiečio poilsio metu.

Holistinis požiūris: vien matematikos neužteks

Nors šis straipsnis skirtas protinei veiklai, būtų neatsakinga nepaminėti, kad smegenys yra kūno dalis. Joks kryžiažodis nepadės, jei smegenys negaus deguonies ir maisto medžiagų.

Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas (net paprastas pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu) skatina BDNF (smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus) gamybą. Tai baltymas, kuris veikia kaip trąšos neuronams. Todėl geriausia formulė: pusvalandis pasivaikščiojimo gryname ore, o po to – pusvalandis su skaičių užduotimis.

Taip pat svarbi mityba. Omega-3 riebalų rūgštys (žuvis, riešutai), antioksidantai (uogos, tamsus šokoladas) – tai kuras, kuris leidžia jūsų „biokompiuteriui“ veikti be trikdžių.

Išvada: investicija, kuri visada atsiperka

Senatvė ateis visiems – tai vienintelis užtikrintas dalykas gyvenime. Tačiau kokia ji bus, didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Ar tai bus laikas, kai pasaulis susitraukia iki kambario sienų, ar laikas, kai galėsime džiaugtis sukaupta patirtimi ir dalintis ja su artimaisiais?

Matematikos sprendimas, Sudoku, loginiai žaidimai – tai ne vaikų žaidimai. Tai yra jūsų investicija į orią ateitį. Tai skydas, kurį galite nusikalti patys. Ir geriausia dalis? Pradėti niekada nevėlu. Nesvarbu, ar jums 40, ar 80 metų, jūsų smegenys yra pasirengusios pokyčiams.

Tad galbūt šiandien, užuot be tikslo naršę socialiniuose tinkluose, pabandykite išspręsti kelis uždavinius? Jūsų ateities „aš“ jums už tai padėkos.